Net ir didelės pajamos negarantuoja finansinio stabilumo, nepadeda pasiekti finansinių tikslų ar sukaupti pagalvės „juodai dienai“, jei nesivadovaujama pagrindinėmis finansinio raštingumo taisyklėmis. Tyrimai rodo, kad didžioji dalis lietuvių pasitiki savo finansinėmis žiniomis ir mano pakankamai gerai suprantantys įvairius finansinius produktus bei paslaugas. Kita vertus, gebėjimai reguliariai taupyti finansų ekspertus skatina tuo suabejoti.
Atsakingo skolinimo platformos „Credit24“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad dauguma gyventojų gana užtikrintai vertina savo žinias apie finansinius produktus ir paslaugas. Remiantis apklausos duomenimis, net 74 proc. gyventojų galima laikyti pasitikinčiais savo finansiniu raštingumu.
Daugiau nei pusė respondentų (59 proc.) teigė besijaučiantys gana užtikrintai, o 15 proc. – labai užtikrintai.
Kita vertus, apie 18 proc. respondentų vis dėlto pripažino esantys nelabai užtikrinti, o 4 proc. – visai neužtikrinti.
„Nors dauguma gyventojų gana užtikrintai vertina savo finansinį išprusimą, vis dar išlieka reikšminga dalis žmonių, kurie abejoja savo gebėjimais arba visiškai jais nepasitiki. Manau, kad visiems sveika atsakingai ir nuosekliai įvertinti savo finansinę situaciją ir sau nuoširdžiai atsakyti: kiek iš tiesų pažįstate savo finansus, kaip kontroliuojate savo finansinę situaciją? Ar tikrai žinote, kur kas mėnesį dingsta jūsų pinigai, kokius įsipareigojimus turite ir kaip artėjate prie savo finansinių tikslų?“, – sako Tomas Bataitis, „Credit24“ vadovas.
Pagrindinis tikslas – sutaupyti
Atliekant tyrimą taip pat paaiškėjo, kad gyventojai finansinę ateitį dažniausiai sieja su taupymu – tiek nenumatytiems atvejams, tiek didesniems pirkiniams ar ilgalaikiam saugumui.
Per artimiausius dvylika mėnesių pagrindiniai respondentų finansiniai tikslai daugiausia susiję su taupymu. Didžiausia dalis (39 proc.) planuoja kaupti lėšas nenumatytiems atvejams, o daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) nurodė taupantys didesniam būtinam pirkiniui.
Be to, 15 proc. respondentų siekia sutaupyti „svajonių“ pirkiniui, kuris nėra būtinas, tačiau laikomas pageidaujamu.
Kita svarbi tikslų grupė susijusi su įsipareigojimais ir ilgalaikiu saugumu: po maždaug 16 proc. apklaustųjų planuoja grąžinti turimas skolas ir investuoti į pensiją. Dar 10 proc. taupo pradiniam būsto įnašui, o 7 proc. siekia investuoti į savo išsilavinimą ar profesinį tobulėjimą. 7 proc. apklausos dalyvių svarbiu tikslu įvardijo verslumą – planuoja pradėti arba plėsti verslą.
Tiesa, 10 proc. respondentų nurodė neturintys jokių finansinių tikslų artimiausiam laikotarpiui.
„Gyventojai pagrindiniu tikslu įvardija taupymą, deja, tas pats tyrimas parodė, kad pusė apklaustųjų netekę darbo neišgyventų ilgiau nei tris mėnesius, penktadalis gyvena „nuo algos iki algos“, nė pusė netaupo reguliariai. Tad priežasčių geriau patyrinėti realią savo finansinę situaciją tikrai turime nemažai“, – pastebi T. Bataitis.
Jis pabrėžia, kad norint pasiekti užsibrėžtų finansinių tikslų vien tik noro nepakanka – būtinos žinios ir aiškus planas.
„Kuo daugiau žmogus supranta apie taupymo galimybes, skolinimosi sąlygas ar investavimo principus, tuo efektyviau jis gali valdyti savo pinigus. Finansinė disciplina nėra vien apribojimai – tai investicija į stabilumą ir laisvę ateityje“, – teigia finansų ekspertas.
Ką apie savo finansus žinoti būtina
Kad geriau suprastume savo finansinę padėtį, pirmiausia turime aiškiai žinoti, iš ko ji susideda, pabrėžia T. Bataitis.
„Visų pirma, svarbu žinoti ne tik tai, kiek uždirbame, bet ir kiek išleidžiame – tiek būtinoms reikmėms, tiek malonumams. Pajamos ir išlaidos yra finansinio balanso pagrindas, todėl verta reguliariai sekti, kur keliauja pinigai“, – sako finansų ekspertas.
Ne mažiau svarbu, anot jo, labai tiksliai įsivertinti visus finansinius įsipareigojimus – paskolas, lizingus ar kredito kortelių išlaidas. Tik žinodami, kokią dalį pajamų kas mėnesį tenka skirti skolų grąžinimui, galime realiai įvertinti savo finansinį stabilumą.
Be įsipareigojimų, kiekvienam reikėtų turėti ir saugumo pagrindą – vadinamąją finansinę pagalvę. Tai santaupos, skirtos nenumatytiems atvejams, pavyzdžiui, netekus darbo ar susirgus.
„Be to, verta išsikelti aiškius trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus: ar taupote būstui, pensijai, ar tiesiog norite jaustis finansiškai ramiau. Tik suprasdami, kiek turime, kiek esame skolingi ir kur link norime eiti galime priimti atsakingus sprendimus ir užtikrintai valdyti savo pinigus“, – priduria bendrovės atstovas.
Tyrimą 2025 m. gegužę atliko Kantar, apklaususi 500 Lietuvos gyventojų. Jį užsakė tarptautinė finansinių paslaugų bendrovė IPF Digital, Lietuvoje valdanti prekės ženklus Credit24 ir Creditea.
