Atsakingo skolinimo platformos „Credit24“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa buvo siekiama sužinoti, kiek pinigų šiems kiekvieną mėnesį lieka po visų išlaidų, kiek per pastaruosius 12 mėnesių pavyko sutaupyti bei kuriam laikui jų santaupų pakaktų praradus pagrindinį pajamų šaltinį.
Tyrimo duomenimis, 17 proc. darbo netekusių lietuvių santaupų užtektų trims mėnesiams. 19 proc. – mažiau nei 3 mėnesiams, o 15 proc. respondentų teigė, kad neturi jokių santaupų ar finansinių rezervų.
Tuo metu pusmetį su turimu finansiniu rezervu išgyventų apie 42 proc. apklaustųjų, o ilgiau nei metus – apie 10 proc. gyventojų.
„Viena vertus, džiugu, kad nemaža dalis gyventojų bent pusmetį galėtų susitvarkyti su finansiniais iššūkiais netekę pajamų. Kita vertus, neramina tai, kad didesnei daliai gyventojų lėšos visgi baigtųsi per tris mėnesius, o dalis iš viso neturėtų jokio rezervo, tad netekę darbo būtų priversti skolintis ar prašyti artimųjų pagalbos. Turėti finansinę pagalvę – vienas esminių finansinio raštingumo elementų. Priklausomai nuo turimų įsipareigojimų, asmenų šeimoje skaičiaus, kitų svarbių aplinkybių rezervas turėtų atitikti bent 6-12 mėnesių pajamas“, – sako Tomas Bataitis, „Credit24“ vadovas.
Didesnė dalis atsidėti galėtų
Atliktas tyrimas taip pat parodė, kad daugiau nei penktadaliui (beveik 22 proc.) respondentų mėnesio pabaigoje iš gauto atlyginimo nelieka nieko – jie gyvena nuo „algos iki algos“.
Vis dėlto beveik pusei (49 proc.) gyventojų pinigų lieka – mažiau nei penktadalis (20 proc.) mėnesio pajamų. Beveik penktadalis (19 proc.) nurodė, kad atsidėti pajėgtų ir 20 – 50 proc. pajamų, o kiek daugiau nei 5 proc. respondentų mėnesio pabaigoje lieka daugiau nei pusė jų gaunamų pajamų.
„Bendrai žvelgiant, tyrimas parodė, kad didžiajai daliai gyventojų lieka tik nedidelė uždarbio dalis arba jie nesutaupo iš viso nieko, o tik nedidelė grupė gali pasigirti reikšmingesnėmis sutaupytomis sumomis. Tai iš esmės paaiškina ir tai, kodėl didelė dalis gyventojų neturi sukaupę saugaus finansinio rezervo. Be abejo, priežasčių, kodėl pinigų nelieka, gali būti įvairių – kai kurių žmonių pajamos nepakankamos, kiti galbūt neturi finansinių įgūdžių ar įpročio taupyti“, – svarsto T. Bataitis.
Reguliarius taupymo įpročius turi retas
Reguliariai fiksuoto dydžio pajamų dalį į santaupas atsidedančių gyventojų taip pat nėra labai daug.
Atskleista, kad tik 15 proc. gyventojų kas mėnesį arba daugumą mėnesių taupė konkrečią nusistatytą pinigų sumą.
Beveik trečdalis (31 proc.) nurodė, kad pinigus taupė kas mėnesį arba daugumą mėnesių, tačiau suma nebuvo pastovi, dar 27 proc. respondentų teigė, kad taupė pinigus, kai tik galėjo, bet ne kas mėnesį ar daugumą mėnesių.
Penktadalis (20 proc.) respondentų nurodė, kad pastaruosius metus jie visai netaupė.
„Rutina ir aiškiai nusistatytos sumos, kurias norima kas mėnesį atsidėti, yra labai svarbūs elementai norint pasiekti užsibrėžtų taupymo tikslų. Jei taupoma tik tai, kas lieka mėnesio pabaigoje, rizika nesutaupyti iš viso yra labai didelė, todėl geriausia pinigus į santaupas atsidėti juos vos gavus. Įprastai rekomenduojama kas mėnesį atsidėti bent dešimt procentų pajamų“, – teigia finansų ekspertas.
Kaimynų situacija – ne geresnė
Be Lietuvos apklausa buvo atlikta ir Čekijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, taip pat Australijoje ir Meksikoje.
Latvijoje apklausa atskleidė, kad beveik trečdalis gyventojų (30 proc.) netekę pajamų santaupų turėtų bent pusmečiui, tačiau reikšminga dalis apklaustųjų (27 proc.) teigė, kad jų santaupų pakaktų trumpiau nei trims mėnesiams, o dar 23 proc. išvis neturi finansinio rezervo.
Estijoje taip pat apie 30 proc. gyventojų turi santaupų bent pusmečiui, ketvirtadalis teigia, kad jų finansinių atsargų pakaktų mažiau nei trims mėnesiams, o dar apie 24 proc. gyventojų išvis neturi santaupų.
